„I tipo cukriniu diabetu susirgau būdama septynerių metų. Tuomet buvo daug neaiškumo, pasimetimo, tačiau bėgant metams su šia liga pavyko susigyventi“, – pasakoja iš Šaukėnų miestelio, esančio Kelmės rajone, kilusi Svaja.
Sergant cukralige vargina priepuoliai
Moteris pasakoja, jog sergant cukralige ypatingai vargina sumažėjusio gliukozės kiekio kraujyje iššaukiami priepuoliai. „Dažniausiai tokie priepuoliai mane ištinka paryčiais, tuomet nepavyksta pajusti, jog jie artėja, negaliu laiku imtis reikalingų veiksmų jiems sustabdyti,“ – dalinasi Svaja. Krentant gliukozės kiekiui kraujyje gausiai prakaituojama, o jam normalizuojantis ima krėsti šaltis.
Išbūti priepuolius padeda vilnonė patalynė
„Po priepuolio visuomet reikėdavo patalynę džiovinti ar skalbti, šaltkrėčio laikotarpiu prašydavau šeimos narių ant manęs kloti papildomų pledų, kad greičiau sušilčiau. Išbūti šiuos priepuolius pasidarė žymiai paprasčiau, kai prieš gerą dešimtmetį įsigijau pirmąją vilnonę antklodę“, – pasakoja moteris. Svaja dalinasi, jog pirmaisiais metais antklodę vilkdavo į užvalkalą, nes taip buvau įpratusi, vėliau paklausiusi „Flokati“ specialistų pradėjo miegoti su nevilkta antklode.
Kaip tik tuomet p. Svaja pajautė visus vilnonės antklodės pliusus. „Iš pradžių lyg ir buvo keista, kažkiek jautėsi nežymus vilnos sukeliamas odos dilgčiojimas, tačiau prireikė kelių naktų ir prie šio pojūčio tiesiog pripratau. Po pirmojo priepuolio patirto miegant su vilnone antklode pastebėjau akivaizdžius skirtumus: vilna sugerdavo prakaitą, bet antklodė išlikdavo sausa, tad ir šaltkrėtį pasidarė lengviau išbūti.
Paprastesnė patalynės priežiūra
„Jeigu anksčiau sintetines arba senovines pūkines antklodes reikėdavo labai dažnai skalbti dėl prisigėrusio blogo kvapo, tai vilnonę antklodę pakanka išnešti į lauką pusdieniui prasivėdinti ir joks kvapas nebejaučiamas. Keletą kartų į metus turimą antklodę išplaunu vonioje rankomis arba, jeigu telpa, dedu į skalbimo mašiną. Turiu visokių tipų antklodžių iš „Flokati“: lengvą, vieno sluoksnio, kitą demisezoninę su medvilne ir labai storą, šiltą. Būtent pastaroji mano mėgstamiausia“, – pasakoja Svaja.
Mylimiausias vilnonis gaminys – čiužinio paklotas
Jau 47-erius metus I tipo cukriniu diabetu serganti moteris prieš keletą metų dovanų gavo vilnonį čiužinio paklotą, kuriuo džiaugiasi kiekvieną dieną. „Priepuolių metu antklodė likdavo sausa, tačiau paklodė vis vien gan stipriai sudrėkdavo. Gimtadienio proga iš vaikų gavau vilnonį čiužinio paklotą su kupranugarių vilna. Net nedvejodama iškart pradėjau ant jo miegoti be jokios papildomos paklodės. Jausmas pasakiškas!” – džiaugiasi Svaja.
Dėl kupranugarių vilnos pakloto švelnumo oda nedilgčiojo, o cukraligės iššauktų priepuolių metu net ir gausiai prakaituojant pakloto drėgmė kūno nedirgino. Paklotą moteris prižiūri taip pat kaip ir turimas antklodes.
Kitokios patalynės daugiau nesirinktų
„Vilnonės patalynės privalumus vertinu ne tik po patiriamų priepuolių, džiaugiuosi ja kiekvieną dieną. Net nemoku žodžiais nupasakoti patalų sukuriamo komforto – su ja nei per šalta, nei per karšta. Jeigu tenka keliauti ir miegoti po išpurentomis baltomis sintetinėmis antklodėmis viešbučiuose – man tai tikra kančia. Gal ir gražu, bet jokio komforto, nes naktį dažnai prabundu, pila nemalonus prakaitas,“ – pasakoja Svaja.
Beje ir p. Svajos butas šildomas kietu kuru, tad pastovios temperatūros šaltuoju metų laiku nepavyksta išlaikyti. „Čia mane ir vėl gelbėja vilnonė patalynė! Dar nesu turėjusi nakties, jog miegant po vilnone antklode man būtų per šalta ir tik atsikėlusi ryte iš lovos kartais suvokiu, jog namuose temperatūra gerokai nukritusi“, – savo patirtimi dalinasi Svaja.
