Merino vilna – viena iš populiariausių vilnos rūšių. Nors taisyklingai lietuviškai reikėtų sakyti merinosų avių. Ši vilna ypatingai vertinama, ji pasižymi visomis vilnai būdingomis gerosiomis savybėmis, susijusiomis su šiluma, jaukumu ir natūralumu. Tačiau ar žinote, kur daugiausia užauginama merinosų avių, kuo vilnos plaukas panašus į žmogaus? Kviečiame skaityti straipsnį ir sužinoti.
Merinosų avys auginamos šiltuose kraštuose
Vilna ir saulėti kraštai skamba lyg du nesuderinami dalykai. Tačiau merinosų avys buvo pradėtos auginti saulėtoje Ispanijoje, o prieš maždaug 200 metų perkeltos į Australiją bei Naująją Zelandiją. Šiltas klimatas avims ypatingai tiko, o australų fermerių dėka išvesta autentiška Australijos Merinosų avių rūšis, kurių vilna pasižymi ypatingu švelnumu.
Saulėtas klimatas avims yra tinkamas, nes vilna prisitaiko prie temperatūrų pokyčių, su ja neperkaistama, neprakaituojama, todėl gyvuojantis mitas, jog vilna tinkama tiek žiemai turėtų būti pamirštas.
Merino vilnos ir žmogaus plauko panašumas
Merinosų vilnos sudėtyje, kaip ir žmogaus plaukuose, yra keratino, todėl aplinkai ji yra visiškai saugi, nes žemėje biologiškai suyra į sudedamąsias dalis, kurios pasitarnauja dirvos trąšai.
Merinosų vilnos plaukas primena spyruoklę, šios savybės dėka vilnos pluoštas yra ypatingai pralaidūs orui. Jį suspaudus, tarp spyruoklyčių, susidaro milijonai oro tarpelių.
Šioje vilnoje gausu lanolino, kuris kitaip gali būti apibūdinamas, kaip riebalas ar vaškas besikaupinatis aplink vilnos plauką. Dėka lanolino plaukas apsaugomas nuo nepalankių oro sąlygų poveikio, pelėsio bei erkučių.
Įrodyta, kad lanolinas turi ir gydomųjų savybių – padeda malšinti sąnarių, stuburo bei kitus skausmus, gerinti kraujotaką, o taip pat yra naudojamas grožio industrijoje, prabangių kremų sudėtyje, siekiant sudrėkinti bei minkštinti odą.
Merino vilnos minkštumas ir elastingumas
Merinosų vilnos populiarumo paslaptis slypi jos pluošto ypatingame švelnume, kuris neturi sau lygių. Ši vilna daug tampresnė ir elastingesnė už daugelį kitų šiurkštesnių vilnų pluoštų. Didesnis merinosų vilnos elastingumas apsaugo iš šios vilnos pagamintus gaminius, pavyzdžiui, pledus nuo susilamdymo.
Vilnonės antklodės, vilnoniai pledai, šlepetės ir kiti gaminiai, pagaminti iš šios vilnos, sugeria ir išgarina drėgmę, puikiai leidžia odai kvėpuoti, palaiko pastovią kūno temperatūrą. Merinosų vilna turi visas vilnai būdingas gerąsias savybes. Ji ypatingai rekomenduojama kūdikiams, jautrios odos savininkams.
Gaminiai kūdikiams, tokie kaip, merino vilnos pledai kūdikiams, drabužėliai gaminami iš specialiu būdu apdirbtos merinosų vilnos. Technologinio vilnos šukavimo proceso metu paliekamas tik pats ploniausias ir švelniausias merinosų vilnos plaukas, aukštos kokybės ir ypatingo švelnumo pluoštas, vadinamas prolanos vilna. Gaminiai iš jos nedirgina jautrios odos ir nesukelia alergijos, maloniai priglunda ir apgaubia šiluma.
Merino vilna itin vertinama tekstilės pramonėje
Kelias nuo merino vilnos pluošto iki medžiagos – labai ilgas ir sudėtingas procesas, kurio metu dar labiau išryškėja merinosų vilnos stipriosios savybės. Derindami įvairias senovines ir modernias technikas, verpėjai, audėjai ir mezgėjai paverčia vilnos pluoštą gijomis bei šiuolaikiškomis medžiagomis.
Surinktas iš ūkių vilnos pluoštas pirmiausiai yra išvalomas, po to karšimo būdu paverčiamas vientisa gija, kuri vėliau proceso metu dar tobulinama. Vėliau ji suverpiama į stiprius siūlus ar vientisą vilnos audinį, iš kurio gali būti gaminama patalynė, drabužiai, šlepetės ir kiti gaminiai.
Merinosų vilna nereikalauja ypatingos priežiūros
Merinosų vilnos gaminiams rekomenduojamas dažnas vėdinimas gryname ore, taip vilna išsivalo savaime. Atėjus metui rimtesnei priežiūrai būtina atkreipti dėmesį į gaminio etiketę. Jeigu skalbimas galimas, tai daryti rekomenduojama rankomis arba skalbimo mašina, kurioje yra būtent vilnai skirta programa.
Skalbti kitomis, 30°C temperatūros programomis – nepatariama. Skalbimo metu lengviau išsivalo stipriai užnešioti gaminiai, tačiau visada išlieka tikimybė, kad gaminys gali šiek tiek pasitraukti, gali sukristi užpildas.
Vilnai skalbti rekomenduojama rinktis skystą skalbimo priemonę su lanolinu, kuris, kaip kondicionierius, atstato vilnos plauko riebalų pusiausvyrą. Skalbimo miltelių naudoti nepatariama, nes miltelių granulės gali nespėti ištirpti ir dėl to užstrigti audinyje ar suvelti pačią vilną. Skalbti ir skalauti būtina vienodos temperatūros vandenyje, tiek skalbiant rankomis, tiek skalbimo mašinoje.
Gaminį išskalbus rekomenduojama jį padžiauti ant džiovyklės – vasarą lauke, pavėsyje, netiesioginiuose saulės spinduliuose, o žiemą – kambaryje. Jei vilnos audinys itin plonas, jo negalima kabinti, nes gali išsitampyti. Patieskite gaminį horizontaliai ant džiovyklės (po apačia galima pakloti sausą rankšluostį).
Įdomūs faktai apie merino vilną
Merinosai – tikri vilnos čempionai. Iš vieno avino per metus gaunama net iki 17 kg vilnos pluošto, iš kurio išeina apie 8000 km ilgio siūlai! Kitos avių veislės per metus gali atauginti tik iki 6-7 kg vilnos.
Teigiama, kad merinosų vilna ypač nepalanki bakterijoms daugintis ir nemaloniam kvapui atsirasti, tad tokios vilnos drabužius galima dėvėti net keletą dienų iš eilės.
Merino vilna anksčiau buvo naudojama vandens surinkimui, nes ji gali sugerti net 30% savo svorio drėgmės, kuri yra efektyviai išgarinama. Ši vilnos savybė ypatingai naudinga gausiau prakaituojantiems žmonėms. Su prakaitu pašalinami ir nemalonūs kvapai.
Teigiama, jog merinosų avis gali atpažinti net 50 kitų avių veidų ir prisiminti juos iki 2 metų. Jas kirpti būtina bent kartą per metus, nes kailis niekada nesustoja augti. Tai ypatingai žaloja avis, nes vilnos svoris gali būti didžiulis, todėl kirpimas yra tiesiog privalomas norint avis išlaikyti sveikas.
